Refliuksas tampa amžiaus liga?

pagal | 2017-11-14

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ir jos laringofaringinė forma, kai skrandžio turinys atpilamas į stemplę ir kvėpavimo takus, vadinama civilizuotų kraštų liga. Kas sukelia šią ligą ir kaip jos išvengti, pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja, habilituota daktarė, profesorė Nora Šiupšinskienė.

Statistikos duomenimis, nuo 1976 metų sergamumas minėta liga kasmet didėja 4 proc. Niujorke atlikus mokslinį tyrimą paaiškėjo, kad net 40 proc. aktyvių visuomenės narių (apie 50 proc. jų sudarė 20 – 30 metų jaunuoliai) juto GERLbūdingus simptomus. Lietuvoje rėmeniu, kuris kartojasi bent 2 kartus per savaitę, skundžiasi apie trečdalį šalies gyventojų.

Prof. N. Šiupšinskienė pasakoja, kad ligą lemia netinkamas apatinio ir viršutinio stemplės raukų tonusas. Be to, ligą sukelia įvairūs veiksniai. Nuolatinis stresas dėl spartėjančio gyvenimo tempo ir vis kylančių reikalavimų, netinkama mityba, piktnaudžiavimas greituoju maistu ir kava, žalingi įpročiai, hipodinamija ir nutukimas – tai civilizacijos dovanos, lemiančios refliuksą.

Reikėtų žinoti, kad ši liga sunkiai gydoma, linkusi kartotis, gali sukelti rimtų komplikacijų (stemplės ar gerklų stenozę, laringospazmą) bei skatinti stemplės ar gerklų vėžio vystymąsi. Beje, sergamumas šių rūšių vėžiu Amerikoje ir Vakarų Europoje nuolat auga.

 

Gerklės skausmas – nebūtinai peršalus

Pasak profesorės, tipiški laringofaringinės GERL formos simptomai – rėmuo, rūgštus skonis burnoje – yra būdingi tik 50 proc. pacientų. Dažniau pasireiškia požymiai, atrodytų, nieko bendra neturintys su virškinamuoju traktu: užkimęs balsas, ypač rytais, įkyrus kosulys, dažnas krenkštimas, kąsnio pojūtis ryklėje, ryklės peršėjimas.

„Kai vargina ar kartojasi ryklės uždegimas, gerklės skausmas, lėtinė sloga ar užsitęsęs kosulys, reikėtų susirūpinti, nes šie simptomai nebūtinai gali byloti apie peršalimo ligas. Problema gali būti kita, susijusi su į ryklę atpilamu skrandžio turiniu“, – aiškina gydytoja.

Pašnekovės teigimu, ligos diagnostika – gana sudėtinga. Atlikus endoskopinį viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimą, stemplės erozija, patvirtinanti GERL diagnozę, nustatoma mažiau nei pusei pacientų, kitų stemplės gleivinė atrodo normali. Deja, tai nereiškia, kad esate sveiki. Laringofaringinė GERL forma diagnozuojama atlikus endoskopinį gerklų ir ryklės tyrimą, taip pat specialiuosius tyrimus.

 

Ką ir kaip valgyti?

Prof. N. Šiupšinskienė pabrėžia, kad, norint išvengti refliukso ar gydytis kompleksiškai, svarbu keisti mitybą ir gyvenimo būdą. Tai tikrai nėra lengva, bet pirmiausia žmogus pats turi norėti būti sveikas ir suprasti ligos esmę. Patariama vengti citrusinių vaisių, pomidorų ir jų sulčių, kavos, šokolado, alkoholio (ypač vyno, šampano), kepto, rūkyto, riebaus ir aštraus maisto. Nevartokite gazuotų gėrimų su saldikliais, aštrių padažų, traškučių, kuriuose gausu įvairių cheminių priedų. Rečiau valgykite ananasų, rūgščių obuolių, kivių, granatų, braškių, nektarinų, žalių svogūnų, česnakų. Vengtina ir „nekalta“ mėtų arbata, nes ji atpalaiduoja stemplės rauką.

„Minėti produktai arba dirgina skrandžio gleivinę, arba skatina didesnį skrandžio sulčių skyrimąsi, arba susilpnina tarp stemplės ir skrandžio esantį rauką, – aiškina profesorė. – Kai valgoma neriebaus, nerūgštaus, lengvesnio ir švelnesnio maisto, be to, po nedaug (svarbu nepersivalgyti) ir dažnai (kas tris valandas), maistas gerai sukramtomas, savijauta paprastai pagerėja.“

Patariama baltyminį maistą (šviežią mėsą, žuvis, kiaušinius, grybus, pieno produktus, riešutus ir ankštines daržoves) derinti su vadinamosiomis neutraliomis daržovėmis (burokėliais, moliūgais, kopūstais, brokoliais, cukinijomis, morkomis, baklažanais, paprikomis, agurkais, ridikėliais, petražolėmis, pankoliais) ir riebalais (aliejumi, lydytu sviestu) ar pastaruosius su angliavandeniais (visadalių grūdų, bemiele duona, įvairiomis kruopomis, miltiniais patiekalais). Dažnai daroma klaida, kai pajutus rėmenį stengiamasi užvalgyti ko nors saldaus. Deja, tai tik skatina rūgimo procesus virškinamajame trakte ir sustiprina rėmenį, todėl saldumynų reikėtų vengti. Geriau valgykite bananų, melionų, aviečių, kriaušių.

 

Keiskite įpročius

Sergantiems GERL būtina keisti gyvenimo įpročius. Derėtų atsisakyti ilgų darbo valandų susilenkus (tvarkantis buityje, ravint daržą ir pan.), gulėjimo tuoj pat pavalgius. „Svarbiausia – nevalgyti ir negerti dvi valandas prieš gulantis, pakelti galvūgalį 15 cm, vengti fizinio krūvio po valgio, dažniau miegoti ant kairiojo šono“, – pataria gydytoja. Pasak jos, reikėtų nerūkyti, nes nikotinas silpnina apatinį stemplės rauką. Vakarieniauti derėtų ne vėliau nei 19 – 20 valandą. Ypač svarbu nevartoti jokio maisto likus 2 – 3 valandoms iki miego, o negerti net vandens – likus valandai.

Taip pat svarbu nedėvėti juosmenį veržiančių drabužių. Daugiau vaikščiokite, ypač gryname ore, nepriaukite svorio.

Netgi netaikius jokio gydymo, tik atsisakius kai kurių įpročių – gėrimų su angliarūgšte, valgymo vėlai vakare, nereikalingo lankstymosi pavalgius – ligos simptomai tampa retesni ir lengvesni. „Kai kurie vaistai sustiprina ligos požymius. Todėl nereikėtų piktnaudžiauti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, acetilsalicilo rūgštimi, raminamaisiais, antidepresantais“, – pabrėžia pašnekovė.

 

Soda – ne išeitis

Prof. N. Šiupšinskienės teigimu, šiuolaikiniai moksliniai tyrimai įrodė, kad sergant GERL viršutiniams kvėpavimo takams labiausiai kenkia pepsinas, todėl pasitelkus pažangiausią gydymą neutralizuojama ne tik skrandžio rūgštis, bet ir pepsinas

„Pagrindiniai cheminiai vaistai šiai ligai gydyti lieka tie patys, tačiau pradėti aktyviau vartoti magnio ir natrio alginatai (jūrų dumblių produktai), gręžinių ar mineralinis vanduo, kurio pH > 8, fitochemikalai (gervuogių ekstraktas, ciberžolės, pušų ekstraktas), slopinantys pepsino aktyvumą ir uždegimo požymius. Moksliškai įrodyta, kad panašų poveikį, tik silpnesnį, turi žalioji ir ramunėlių arbatos, – sako gydytoja. – Sodos vartojimą vienareikšmiškai vertinu blogai, tačiau tinka kramtyti bikarbonatinę kramtomąją gumą, mat ji didina ryklės pH ir skatina seilių skyrimąsi.“

Operacinis gydymas rekomenduojamas tik retais atvejais, esant žymiam apatinio stemplės rauko pažeidimui ir neefektyviam medikamentiniam gydymui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.